Migrantai giriasi patekę į Europos rojų: po 600 eurų – už nieko neveikimą
m.delfi.lt nuotrauka
Atvykusiems į Vokietiją valstybė dovanoja tūkstančius eurų, puikius automobilius, gerai apmokamą darbą, gražų butą, - tokias modernias stebuklines pasakas socialiniuose tinkluose seka ne vien žmonių kontrabandininkai, bet ir patys Europą pasiekę pabėgėliai, - tiesiog jiems norisi pasipuikuoti prieš namie likusius. Jų suvilioti, kelionėn į „pažadėtąją žemę“ leidžiasi sirai ir irakiečiai, net ir tie, kurie iki šiol gyveno trečiose saugiose valstybėse.
Apie tai praėjusią savaitę informavo Vokietijos televizijos kanalas MDR laidoje „Exakt“. Televizijos žurnalistai pamėgino išsiaiškinti, kodėl pabėgėliai į socialinius tinklus įkelia video su melaginga informacija. Atsakymas pasirodė besąs senas kaip ir pati migracijos istorija: tiesiog norima pasipuikuoti prieš namie likusius savo nauja laime, tegu ir išgalvota.
„Čia ne tik kad gera, čia – tiesiog fantastiška. Čia gauni pavalgyti, atsigerti, pinigų. Čia mumis rūpinasi. Čia gali gyventi patogiai, - ko daugiau gali norėti?“ - giriasi jaunas irakietis į socialinius tinklus įkeltame video.
Kitas migrantas iš Maroko, žaisdamas pluoštu euro banknotų, aiškina, esą, jis kas mėnesį gaunąs po 600 eurų – už nieko neveikimą. O trečiame video siras Adamas Kadoura puikiai nusiteikęs demonstruoja sidabrinį 2010 metų laidos „Audi“, kurį jam esą padovanojo Vokietija, bet jis nėra dovana patenkintas, nes jam labiau patinka „Mercedes“.
Negi pabėgėliai išties tiki tokiais pasakojimais? Lamá, Vokietijoje studijuojanti libanietė, laisvalaikiu dirbanti vertėja viename pabėgėlių centre, žurnalistams paliudijo, jog ji išties sutinka daugybę migrantų, kurie į Vokietiją atvyksta su nerealiai dideliais lūkesčiais.
„Dauguma jų mano, kad tik atvykę gaus po 6000 eurų „pasveikinimo pinigų“, kad labai greitai gaus butą, o name, kuriame gyvens, būsianti didelė sporto salė su plaukimo baseinu. Be to, čia esą labai lengva susirasti draugę ir labai gerą darbą su labai dideliu atlyginimu.“
Gandus apie „Europos rojų“ skleidžia ir Al Jazeera bei Al Arabia
O po to dauguma karčiai nusivilia, pamatę, kad jų lūkesčiai su realybe neturi nieko bendro. Tokie video atvilioja į Vokietiją žmones ne vien iš karo regionų. Televizijos žurnalistai kalbino jauną sirę, nenorėjusią paviešinti savo tapatybės. Prieš atvykdama į Vokietiją, ji gyveno Kuveite palyginti geromis sąlygomis, turėjo darbą, su draugais smagiai leido laisvalaikį, niekas jos nepersekiojo. Sužavėta pasakojimų apie Vokietiją, ji nusprendė leistis į rizikingą kelionę per Viduržemio jūrą ir prašytis Vokietijoje politinio prieglobsčio.
„Girdėjau, kad Vokietijoje kiekvienas pabėgėlis kas mėnesį gauna po 670 eurų ir butą, o išmokęs vokiečių kalbą, gali nemokamai arba už labai mažus mokesčius studijuoti. Studijų metu valstybė netgi butą apmoka.“
Iš tikro dabar ji gauna ne 670 eurų, o trim šimtais eurų mažesnę socialinę pašalpą. Vis viena ji nėra nusivylusi ir svajoja apie verslo administravimo studijas Vokietijoje, - Kuveite jos daug kainuotų. Be to, kaip moteris ji čia turi daugiau galimybių nei Kuveite.
Žurnalistiniai tyrimai atskleidė, kad panašius melagingus video į internetą įkelia ne vien privatūs asmenys. Didieji arabų kanalai Al Jazeera bei Al Arabia taipogi tvirtina esą Vokietija kiekvienam pabėgėliui kas mėnesį moka po 670 eurų. Jauna sirė iš Kuveito būtent ta solidžių informacijos kanalų žinia ir patikėjo. Kuveito valiuta tai būtų 200 dinarų, vidutinis mėnesio atlyginimas – o Vokietijoje tuos pinigus gauni už dyką, dar ir maitina tave, ir butą duoda.
Migrantus meluoti verčia žūtbūtinis noras būti sėkmingam
Kad į Europą su nerealiais lūkesčiais atvykstantys pabėgėliai yra rimta problema, žino ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) Regioninio biuro Vokietijai atstovė Melita Sunjic. Jos biurui pavyko identifikuoti du nerealių lūkesčių žadinimo šaltinius: žmonių kontrabandininkus, suinteresuotus prisivilioti kuo daugiau klientų savo milijardiniam verslui, ir pačius migrantus, jau pasiekusius Europą.
Pasak Melitos Sunjic, migrantai jaučia psichologinį spaudimą emigracijoje būti sėkmingiems, todėl ir siunčia į namus per veidaknygę ar kitais kanalais kiek įmanoma teigiamą savo gyvenimo naujojoje vietoje vaizdą, dažniausiai – be saiko pagražintą.
MDR žurnalistai susirado sirą Adamą Kadourą, norėdami išsiaiškinti, kas paskatino jį įkelti į socialinius tinklus video su „Audi“. Šis Kylio mieste vertėju dirbantis siras Vokietijoje gyvena jau ketverius metus. Jo atsakymas nustebino: esą tai buvusi tik satyra, kuria jis norėjęs pasišaipyti iš pagyrūnų.
Tačiau jis prisipažino turįs ir kitą misiją: „Aš išties patariu žmonėms vykti į Vokietiją. Nes čia gali mėgautis gyvenimu, kurti savo ateitį, o arabų kraštuose tai - nepasiekiama. Aš patariu visiems savo kraštiečiams sirams arba irakiečiams vykti į Vokietiją. Ir integruotis į jos kultūrą, gerbti ją.
A. Kadouros video apie fantastišką gyvenimą Vokietijoje peržiūrėjo milijonai arabų erdvės gyventojų. Reikia manyti, ne viename jų tas reklaminis klipas sužadino geresnio gyvenimo lūkesčius ir paskatino juos leistis į kelionę.
Taip atsiranda grandininė migracija
Jauna sirė iš Kuveito negauna 670 eurų, tačiau gyvena čia kur kas laisvesnį gyvenimą. Dabar jai pavyko įkalbėti į Vokietiją iš Kuveito atvykti ir tėvus.
JTVPK Regioninio biuro Vokietijai atstovė Melita Sunjic aiškina, kad gyvenimas Vokietijoje anaiptol nereiškia privataus namo ir automobilio, bet visų pirma – kalbos problemas, sunkumus susirasti darbą, gauti pabėgėlio statusą. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra nori sulaikyti žmones nuo imigracijos į Europą. Ji siekia išaiškinti jiems, kokie sunkumai imigranto iš tiesų laukia.
Tačiau, kaip pripažįsta Melita Sunjic , kovoti su gandais – be galo sunku. Tiesa, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose daugėja neigiamų atsiliepimų apie sirų bei irakiečių patirtį Europoje, kai pabėgėliai negražindami padėties pasakoja apie realius sunkumus ir pataria saviškiams likti vietoje, nes čia anaiptol nėra taip puiku, kaip viltasi.
Tačiau, kas keisčiausia, jų kraštiečiai labiau linkę patikėti gražiais melais nei realiais pasakojimais, - konstatuoja Melita Sunjic. Namie likę draugai ir giminės sako: tu esi Europoje, tau ten gerai klojasi, bet tu nenori, kad ir mums gerai sektųsi. „Tad pakirsti Europos mitą – be galo sunku.“
Straipsnio komentarai
